nuplikti

nuplìkti 1. intr. R, K visiškai netekti natūralios dangos: Nuplìko galva J. Senis buvo visai nuplikęs rš. Brišis, bjaurybė, paseno, šitai ir nugara jo nupliko, dvokia it maita BsPII14. Kaklai nupliko [žąsims] besikutenant Grž. Atlėkė varna nuplikusiu sparnu (d.) Gr. Nuplinka, nusišeria jupa SD³231. Kalnas nuo ugnies kaip plikte nuplìko BM67. Daug kelmuotų kalnų ir nuplikusių pakalnių paliko du pasauliniai karai rš. Pievos nupliko nuo karščio, džiovos rš. ^ Ir pasensi, ir nuplìksi, o visiems neįtiksi Skr. Ir gauruotas nuplinka, ir gan dažnai tai atsitinka KrvP(Vkš). Et, sakė, pasakė ir nieko nebeliko, tik veltui iš baimės nupliko KrvP(Pln). Ir mes nuplikom, o bajorais nepalikom S.Dauk. 2. intr. netekti dangos, pasidaryti neapdengtam: Tik verkia kalnas Merkinės nuplikęs, kad sienos nuiro V.Krėv. Nupliko žemė, dygsta žolelė J.Jabl. Nuplikę laukai [pavasarį] Grž. Stogas jau visai nuplìko, net grebėstai matosi Paį. ║ išnykti (dangai): Nupliko [sniegas], reik dobilus sėti Šts. Kad sniegas nupliko, atrado vežimą užpustytą Šts. 3. intr. J, Brs, Užp netekti turto, nusigyventi: Ans nusigyveno, suvisu nuplìko Mžk. Kol jos piningų išmeilys, ir pats nupliks Žem. Jų ūkis visai nuplìko Jnš. Nuplìkom čystai par šiuos metus Skdt. Nuplikau per jos ligą visiškai rš. ^ Kas duoda ubagui, tas nenupliks brš. ║ pranykti (turtui): Turtas nuplìko, o lazda liko Vrn. ^ Pasogas nupliñka, o žmona linka (lieka) Vrn. 4. intr. nublukti: Dažyta skara nuplìkusi J. 5. tr., intr. K, Vl nusiplikyti, nušusti: Nuplikáu ranką su karštu [v]andeniu Krš. Kūdikį į tą verdantį vandenį įdėjo. Kūdikis visas nuplìko ir turėjo biedningai numirti Sch202. Vaikūkštalis klyka kaip nuplikęs S.Čiurl. ^ Kas karštu nupliko, tas ir šalto bijo PPr370. | refl. tr., intr.: Nusipliko ranką Š. ^ Šiltu nusiplikęs ir šaltą pučia Nj. \ plikti; apiplikti; atplikti; įplikti; išplikti; nuplikti; paplikti; praplikti; priplikti; suplikti; užplikti